- pavidulis
- pavìdulis sm. (1) [K]; R173, MŽ, N žr. pavidalas 1: Jaučių paviduliai buvo aplinkui CII165. Jis gaun povisam nežmogišką pavidulį MšK. Ta torpeda turinti cigaro pavidulį TP1880,43. Siuntė to paties altoriaus pavidulį CI499. Kas iš manęs: pavìdulis tik žmogaus, o sveikatos nėra Stč.
Dictionary of the Lithuanian Language.